Vandens kaupimo arba kaupimo ir infiltravimo rezervuarų, susidedančių iš modulinių dėžių, montavimo taisyklės

Vandens kaupimo arba kaupimo ir infiltravimo rezervuarai iš modulinių dėžių montuojami kitaip nei iš įprastų medžiagų gaminami rezervuarai.  Visų pirma, tokiems darbams nėra būtina sunkioji technika, pvz., kranai. Rezervuarai iš dėžių gali būti eksploatuojami iškart po įrengimo – nereikia atlikti jokių papildomų darbų ar laukti, kol sukietės betonas. Tokie rezervuarai gali būti įrengiami etapais, todėl kasinėjimų mastai ir iškastai žemei skirti plotai būna mažesni.

Vandens kaupimo arba kaupimo ir infiltravimo rezervuaro pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai: lietaus vandens kanalizacijos buvimas ir jos efektyvumas, žemės naudojimo plano duomenys ar grunto ir vandens sąlygos.

Grunto ir vandens sąlygos

Priklausomai nuo to, koks rezervuaras bus įrengiamas, jis bus apvyniojamas arba pralaidžia geotekstile, arba, be vieno arba dviejų geotekstilės sluoksnių, taip pat bus klojama apsauginė geomembrana, sudaranti nepralaidų barjerą.

Esant palankioms grunto ir vandens sąlygoms, galima svarstyti apie galimybę įrengti kaupimo ir infiltravimo rezervuarą. Pagal ATV – DVWK-A 138 pakankamai pralaidžiu laikomas gruntas, kurio infiltracijos koeficientas kv yra didesnis nei 5x10-6 m/s ir mažesnis nei 1x10-3 m/s.

Prieš įrengiant kaupimo ir infiltravimo rezervuarą, būtina:
  1. dėžių montavimo vietoje patikrinti grunto tipą;
  2. išlaikyti reglamentuojamą infiltravimo dėžių atstumą iki požeminio vandens lygio;
  3. atsižvelgti į mažiausią kaupimo ir infiltravimo dėžės įrengimo atstumą iki požeminio vandens lygio, kuris siekia 1,0 m;
  4. atsižvelgti į mažiausią atstumą iki pastatų:
  • pastato su izoliacija – 2,0 m;
  • pastato be izoliacijos – 5,0 m;

       5. taip pat rekomenduojama įrengti nuotėkio sistemą.

Mažiausias lietaus vandens infiltravimo sistemos atstumas yra:
  1. 3 m nuo medžių;
  2. 2 m nuo sklypo ribos, kelio ar šaligatvio;
  3. 1,5 m nuo dujotiekio arba vandentiekio;
  4. 0,8 m nuo elektros kabelių;
  5. 0,5 m nuo telekomunikacinių kabelių.

Taip pat įsidėmėtina, kad saugus atstumas labai priklauso nuo grunto pralaidumo ir gruntinio vandens tekėjimo krypties.
Jei žemė nepraleidžia vandens arba požeminio vandens lygis yra aukštas, reikėtų įrengti vandens kaupimo rezervuarą.

Pasiruošimas kasimo darbams

Montavimo darbai turi būti atliekami laikantis statybos taisyklių pagal PN-EN 1610 ir PN-EN 1046 bei galiojančių darbo saugos taisyklių. Tranšėjos dydis priklauso nuo: rezervuaro dydžio, įtekėjimo jungties ir rezervuaro dengiamojo sluoksnio gylio, išlyginamojo pagrindo sluoksnio tipo ir storio, gruntinio vandens lygio bei kitų sąlygų, pvz., kelių eismo keliamos apkrovos. Modulinių rezervuarų sistemą galima įrengti vietose, kuriose vyksta kelių eismas. Dengiamasis sluoksnis priklausys nuo dėžių tipo, pvz., dėžių „Wavin Q-BB“ atveju, esant SLW 60 apkrovai, jo storis turi siekti mažiausiai 0,7 m. Vietose be kelių eismo dengiamojo sluoksnio storis turi būti bent 0,3 m. Tranšėjos plotis turi būti didesnis už rezervuaro plotį tiek, kiek būtų pakankama darbo įrankiams naudoti – įprastai 400–500 mm iš kiekvienos pusės. Tranšėjos dugnas turi būti lygus, be aštrių briaunų ir stačių slenksčių. Daugeliu atvejų apsieinama be nuolydžio. Kai tranšėją reikia pagilinti dėl akmenų, grindinio trinkelių ar kietų plokščių, rekomenduojama, kad pakeista medžiaga būtų tokia pati kaip ir išlyginamojo pagrindo medžiaga.
Išlyginamasis pagrindo sluoksnis
Įrengiant kaupimo rezervuarą, išlyginamojo sluoksnio storis turi būti nurodytas projekto dokumentuose (storis būna skirtingas; itin pralaidaus grunto atveju „Wavin“ rekomenduoja mažiausiai 15–20 cm storio sluoksnį). Išlyginamasis pagrindo sluoksnis sudaromas iš smėlio.

Išlyginamojo sluoksnio paruošimas kaupimo rezervuarui

Įrengiant kaupimo ir infiltravimo sistemą, išlyginamojo sluoksnio storis taip pat turi būti nurodytas projekto dokumentuose (storis būna skirtingas; itin pralaidaus grunto atveju „Wavin“ rekomenduoja mažiausiai 40 cm storio sluoksnį).  Išlyginamojo pagrindo sluoksnio medžiaga turi būti labiau pralaidi nei gruntas.  Išlyginamajam pagrindo sluoksniui naudojamas 8–16 mm arba 16–32 mm frakcijos žvyras. Šis sluoksnis turi būti išlygintas ir sutankintas.

Išlyginamojo sluoksnio paruošimas kaupimo ir infiltravimo rezervuarui

Sutankinimo laipsnis priklauso nuo dangos tipo: mažiausiai 92 % pagal Proktorą žaliosioms zonoms ir ne mažiau kaip 95 % pagal Proktorą teritorijose, kuriose vyksta automobilių eismas. Montavimo darbai turi būti atliekami ant sauso pagrindo, teigiamoje temperatūroje, darbų vykdymo vietoje negali būti vandens.

Įtekėjimo / ištekėjimo ir oro išleidimo jungtys

Būtina užtikrinti nuolatinį įleidimo / išleidimo vamzdžio palaikymą per visą jo ilgį. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti tankinant gruntą aplink įleidimo / išleidimo vamzdį. Įleidimo vamzdis turi būti montuojamas su minimaliu nuolydžiu arba be nuolydžio. Labai svarbu yra užtikrinti oro išleidimą iš rezervuaro, nes tik taip galimas teisingas jo pripildymas vandeniu, ypač esant liūtims. Ventiliacijos jungtys yra montuojamos viršutinėje rezervuaro dalyje, o paskui, naudojant vamzdžius ir jungiamąsias detales, kanalas yra išvedamas į paviršių (0,5 m virš žemės) ir užbaigiamas ventiliaciniu kaminėliu. Taip sistema yra apsaugoma nuo nešvarumų, patenkančių tiesiai iš aplinkos (kai naudojami šuliniai su ventiliaciniais liukais). Be to, ventiliacinis vamzdis yra atviras ir niekuo neblokuojamas.  Tereikia parinkti tokią vietą, kurioje kaminėlis nebūtų pažeistas (pvz., dėl dekoratyvinių spygliuočių).

Geotekstilės ir (arba) geomembranos naudojimas

Klojimas atliekamas sausomis sąlygomis, užtikrinant, kad į tranšėją nepatektų vandens. Jei yra vandens, reikia sumontuoti atitinkamas nuvedimo sistemas ir pašalinti vandenį, patenkantį į vidų kasimo, užpylimo ir tankinimo metu.

Vandens kaupimo ir infiltravimo rezervuarai

Geotekstilė apsaugo kaupimo ir infiltravimo rezervuarus nuo purvo iš aplinkinio dirvožemio. Todėl montavimo metu reikia užtikrinti, kad geotekstilė būtų klojama su atitinkamomis užlaidomis, nepaliekant tarpų ir plyšių. Reikia saugoti ją nuo purvo, pvz. nuo nešvarios avalynės.
Geotekstilė klojama ant žvyro sluoksnio ir šoninių sistemos sienelių, o pabaigus montavimą, taip pat virš rezervuaro.
Geotekstilės lakštai turi persidengti mažiausiai 20–30 cm. Pabaigus montuoti kaupimo ir infiltravimo
dėžių konstrukciją, ji turi būti visiškai apvyniota geotekstile. Būtina stebėti, kad neliktų vietų, neuždengtų nuo grunto, ir kad visa konstrukcija būtų patikimai apsaugota nuo purvo.

Kaupimo ir infiltravimo rezervuaras, apsaugotas geotekstile

 Vandens kaupimo rezervuarai

Jei naudojama apsauginė geotekstilė, ji turi būti klojama ant išlyginamojo pagrindo sluoksnio ir tranšėjos šonuose. Geotekstilė gali būti naudojama geomembranai apsaugoti surinkimo, užpylimo, sutankinimo (išorinis geotekstilės sluoksnis) ar techninės priežiūros metu (vidinis geotekstilės sluoksnis). Geotekstilė turi būti naudojama vadovaujantis sistemos tiekėjo nurodymais, nes tik taip bus užtikrintas efektyvus visos sistemos veikimas.  Tuomet ant geotekstilės tranšėjos dugne ir šonuose klojama geomembrana. Geomembrana užtikrina rezervuaro sandarumą.
Galima naudoti geomembraną iš HDPE, EPDM, PP arba PVC.  Projektuotojas turi nustatyti mažiausią geomembranos storį ir būtinas mechanines savybes atsižvelgdamas į žemėje kylančius įtempius, tačiau storis neturėtų būti mažesnis nei 1,5 mm. Geomembrana ir jos klojimas turi atitikti vietos reikalavimus bei gamintojo nurodymus.
Jungtys geomembranoje turi būti sandariai uždarytos, vadovaujantis geomembranos tiekėjo instrukcijomis ir atsižvelgiant į naudojamų medžiagų tipą. Galimi klojimo metodai yra lydomasis sujungimas, rišamųjų medžiagų arba lipniųjų juostų naudojimas, taip pat mechaninis sandarinimas. Vamzdynų įleidimo ir išleidimo angos taip pat turi būti apsaugotos atitinkamomis priemonėmis.  Rezervuarų su geomembranomis nereikėtų montuoti per lietų, nes kyla pavojus, kad dėžės gali pakilti ir bus įrengtos nelygiai. Toks poslinkis yra neleistinas, nes gali neigiamai paveikti rezervuaro konstrukciją.

Geotekstilės ir geomembranos klojimas ant vandens kaupimo rezervuaro 

Dėžių montavimas tranšėjoje

Įprastai pradedama nuo dėžių įrengimo dviem linijomis, sudarančiomis statųjį kampą. Linijos pažymimos virvėmis ir pagaliukais.  Pirmiausiai suformuojama ilgiausia eilė, o po to kitos šoninės eilės. Dėžes rekomenduojama kloti kaip plytas sienoje, nes taip rezervuaras bus standesnis ir patvaresnis.  Naudojant kai kurių tipų dėžes, būtina naudoti spaustukus ir (arba) vamzdelius bei taip apsaugoti dėžes nuo judėjimo. Jei reikia, montuojami ir papildomi elementai (pvz., įleidimo angas ir išėjimus uždarančios plokštelės).  Montavimas turi būti atliekamas vadovaujantis gamintojo nurodymais. Prieš uždengiant sistemą geotekstile, reikia atlikti atitinkamus parengiamuosius darbus, kad vėliau būtų galima montuoti ventiliacines jungtis ir būtų prieiga prie priekinių rezervuaro paviršių.

Dėžių klojimo linijų žymėjimas

Tranšėjos užpylimas

Tranšėją aplink konstrukciją reikia užpilti tokia pačia medžiaga, kuri buvo naudota pagrindo sluoksniui. Užpylimo sluoksnio dalelių dydis turėtų būti identiškas pagrindo
sluoksnio dalelėms (nepatartina naudoti žvyro aštriomis briaunomis).
Iš dėžių sudarytą rezervuarą iš viršaus reikia užberti 0,2 m storio smėlio danga. Tam galima naudoti ir podirvį, bet be aštrių briaunų.
Pirmuosius 50 cm reikia sutankinti rankiniu būdu, naudojant vibrokoją arba vibroplokštę (iki 200 kg), o tuomet tokiu pačiu būdu ir kitus sluoksnius iki 1,0 m aukščio. Po to galimas tankinimas mechaniniu būdu.
Grunto tankinimas virš modulinės sistemos atliekamas atskirais 0,3–0,4 m sluoksniais.

Užpylimo sluoksnio tankinimas aplink rezervuarą

Lyginamoji lentelė

 

* Įrengimo gylis priklauso nuo grunto tipo ir gruntinio vandens buvimo – ribinių verčių atveju susisiekite su mūsų techniniu skyriumi.