Lietaus nuvedimo ir nuotekų sistemų užsikimšimas dėl augančių šaknų

Medžių šaknys ieško dirvožemyje drėgnų vietų, kuriose yra daug maistinių medžiagų ir deguonies. Tokią terpę jie randa nesandariuose lietaus nuvedimo ir nuotekų sistemose. Į juos įaugančios šaknys tampa didele problema. Dėl to atsirandantys kanalizacijos apgadinimai gali būti labai netikėti ir gali brangiai kainuoti.
„Wavin“ analizuoja medžių šaknų įaugimo į lietaus nuvedimo ir kanalizacijos sistemas priežastis bei pasekmes, taip pat tiria būdus, kaip išvengti požeminei infrastruktūrai daromos žalos.

Į nuotekų vamzdžius įaugančios šaknys – priežastys ir padariniai

Medžių šaknims įaugus į kanalizacijos vamzdžius, atsiranda didelių su eksploatavimu susijusių problemų, bei pažeidžiami patys vamzdžiai. Tai dažnai sukelia nepatogumų tinklo valdytojams, savivaldybėms, įmonėms ir namų savininkams. Dėl spartaus šaknų augimo infrastruktūra gali tapti visiškai netinkama naudoti, o remonto ar keitimo kaina gali būti labai didelė. Skaičiuojama, kad daugiau kaip 50 % visų kanalizacijos užsikimšimų atsiranda dėl medžių šaknų augimo. Neseniai Bogotoje (Kolumbija) atlikti statistiniai tyrimai patvirtino daugelio biologų ir inžinierių, tiriančių požemines infrastruktūras, teiginius, kad „didesni medžiai labiau apgadina vamzdžius ir todėl medžio atstumas nuo vamzdyno yra svarbus veiksnys, kurį kontroliuojant galima sumažinti galimos žalos riziką“. Įdomu tai, kad pagal tyrimo rezultatus „didėjantis kritulių kiekis ir vamzdyno ilgis neturėjo įtakos nustatytiems šaknų įaugimo atvejams“. Tačiau akivaizdu, kad į kai kurias vamzdžių sistemas šaknys įauga dažniau nei į kitas.
Į betoninius kanalizacijos vamzdžius įaugusios šaknys. Iliustracija: Patrick de Beer, „Pipevision“.

Keli faktai

  • Šaknys dažniau įauga į senus vamzdžius su netinkamomis jungtimis, negiliai užkastus ir mažo skersmens vamzdžius.
  • Kuo mažiau jungčių kanalizacijos ir nuotekų vamzdynuose ir kuo ilgesnės sujungiamos sekcijos, tuo mažesnė šaknies įaugimo tikimybė.
  • Dideli sparčiai augantys medžiai yra dažniausia šaknų įaugimo į nuotekų vamzdynus priežastis.
  • Kanalizacijos sistemos iš molio, plytų ar betono būklė ilgainiui blogėja, o dėl žemės ir požeminio vandens dinamikos atsiranda tarpų ir įtrūkimų. Netoli nuotekų sistemos augančių medžių šaknys gali į ją įaugti per atsiradusį nesandarumą. Palankiomis sąlygomis šaknys auga labai greitai ir sukelia dideles jėgas, dėl kurių nesandarumas (plyšys, mažas įtrūkimas ar sujungimo vieta tarp vamzdžių ir jungiamųjų detalių) gali išsiplėsti. Vamzdžio viduje augančios šaknys savo ruožtu sumažina vamzdžio skersmenį ir jį užkemša.
  • Nuotekų vamzdžiai paprastai įrengiami vieno arba kelių metrų gylyje.
    Nedideliame gylyje (iki vieno metro) dažniausiai auga smulkios, vadinamosios kapiliarinės šaknys, kurios įsisavina maistines medžiagas. Jos skverbiasi aplink medį ieškodamos vandens ir maistinių medžiagų. Medžiai taip pat turi ir „inkarines šaknis“, kurios skverbiasi į didelį gylį. Jos gali supti nuotekų vamzdžius nesukeldamos jokių problemų. Tačiau, kai jos susiduria su nesandariu kanalu, iš jų išauga maistines medžiagas įsisavinančios šaknys, kurios įauga į vamzdyną, išsivysto jame ir taip jį apgadina bei užkemša.
  • Šaknų augimui taip pat palanki yra eksfiltracija. Jei vanduo ar nuotekos prateka iš vamzdyno ir patenka į žemę, medžių šaknys gali rasti idealią aplinką savo tolesniam vystymuisi – tokią, kurioje yra deguonies, vandens ir maistinių medžiagų. Medžiai išnaudoja palankias sąlygas ir vysto šaknis  būtent ta kryptimi – net ir dideliame gylyje iš inkarinių šaknų augs labai smulkios maistines medžiagas įsisavinančios šaknys, kurios skverbiasi pro kanalo nesandarumus ir sukelia problemų jį apgadindamos ar užkimšdamos.
  • Vokietijos Požeminės infrastruktūros institutas („Institut für Unterirdische Infrastruktur“, IKT) nurodo, kad šaknis gali augti į vamzdžių jungtį dvejus metus, kol galiausiai prasiskverbia į vidų.
 

Šaltinis: IKT, „Root Penetration in Sewers“, 2008 m. balandis

Lietaus nuvedimo ir kanalizacijos sistema bei šaknų augimas

Ką daryti, jei šaknys užkimšo kanalizaciją?
Bendrovė „Wavin“ paprašė „PipeVision“ inžinieriaus Patricko de Beer atsakyti į kelis klausimus.

 „Wavin“. Ar dažnai įaugančios šaknys sukelia nuotekų sistemos užsikimšimą?

Patrick de Beer: Tai labai priklauso nuo kanalizacijos tinklo amžiaus. Dažniausiai tai įvyksta senesniuose vamzdynuose, kurie šiuo metu neatitinka nuotekų sistemoms keliamų reikalavimų.

„Wavin“. Kokios yra labiausiai tikėtinos priežastys, dėl kurių šaknys įauga į kanalizacijos sistemą?

Patrick de Beer: Įaugusios šaknys dažniausiai randamos nuotekų vamzdynuose, kuriuose patikrinimo metu buvo aptikta plyšių tarp vamzdžių, nesandarių jungčių ar net įtrūkimų. Be abejonės, tai yra dažniausia šaknų įaugimo priežastis. Tinkamai įrengus nuotekų vamzdyną, šaknis įauga gana retai.

„Wavin“. Vadinasi, galima teigti, kad tai ne toks dažnas reiškinys naujesnėse kanalizacijos sistemose?

Patrick de Beer: Kalbant apie PVC kanalizacijos vamzdžius, tai nėra paplitusi problema, nes šių vamzdžių jungtys dažniausiai yra tvirtos ir sandarios. Tokie vamzdžiai paprastai turi mažiau jungčių ir būna geriau tarpusavyje suderinti, todėl bet kokie nesandarumai pasitaiko labai retai. Problemų dažniau kyla senesniuose betoniniuose kanalizacijos vamzdynuose.

„Wavin“. Kaip kovoti su šaknimis, įaugančiomis į kanalizacijos sistemą?

Patrick de Beer: Šaknims šalinti naudojame šaknų pjoviklius arba specialius valymo antgalius, pvz., „Warthog“. Tačiau šaknų pjovimas primena žolės pjovimą – šaknys vis tiek augs. Tai tėra laikinas sprendimas. Geresnis variantas yra sistemos remontas pakeičiant tam tikrus vamzdžius tokiais, kurie yra pagaminti iš naujesnių medžiagų. Kitas sprendimas yra vadinamoji renovacija, pvz., nesandarių kanalų padengimas specialia danga.

Patricko de Beer („Pipevision“) nuotraukos

Išlaidos

Lietaus nuvedimo ir nuotekų vamzdžių remonto ar taisymo kaina gali viršyti naujo vamzdyno įrengimo išlaidas. Ypač daug kainuoja remontas, jei jo poreikis atsirado dėl šaknų augimo. Medžių šaknų poveikis po žeme esantiems vamzdžiams yra nematomas, bet jos gali sukelti nemažai problemų – užkimšti vamzdyną taip, kad juo nepratekės vanduo ir nuotekos, ar netgi pažeisti kanalizacijos konstrukciją. To pasekmė gali būti gatvių ir pastatų užliejimas ar kelių bei šaligatvių pažeidimai, kurie sukelia sunkumų eksploatuotojams, savivaldybėms, pastatų savininkams ir jų gyventojams. Tokiais atvejais išlaidos tik didėja, o keitimas ar remontas gali būti įvertintas tūkstantinėmis sumomis. „The Journal of Infrastructure Systems“ [infrastruktūros sistemų žurnalas] pateikti tyrimų „Tree Root Intrusion in Sewer Systems: Review of Extent and Costs“ [medžių šaknų įaugimas į kanalizacijos sistemas: poveikio masto ir sąnaudų analizė] rezultatai rodo, kad „šaknų šalinimo išlaidos gali sudaryti šeštadalį medžių šaknų pažeistų vamzdžių keitimo / remonto išlaidų“. 

Šaknų šalinimo išlaidos gali sudaryti šeštadalį medžių šaknų pažeistų vamzdžių keitimo / remonto išlaidų.
The Journal of Infrastructure Systems , Tree Root Intrusion in Sewer Systems: Review of Extent and Costs

Kokių gi veiksmų galėtume imtis, kad medžių šaknys neįaugtų į mūsų kanalizacijos sistemą?
Medžių šaknų įaugimo į lietaus nuvedimo ir nuotekų sistemas galima išvengti trimis pagrindiniais būdais: taikant tinkamus su gruntu susijusius sprendimus, gerai planuojant žemės tvarkymą ir tinkamai įrengiant vamzdynų sistemas.

  • Su žeme, kurioje klojami vamzdžiai, susiję sprendimai

Kalbėdami apie žemę, Vokietijos Požeminės infrastruktūros instituto („Institut für Unterirdische Infrastruktur“, IKT) specialistai rekomenduoja įgyvendinti pasyvias ir aktyvias priemones.

Iš pasyvių priemonių galima paminėti, pvz., tranšėjų užpildymą aplink kanalizacijos vamzdžius skystu gruntu – tai užkerta kelią šaknų augimui.
Aktyvios priemonės apima grunto aeravimą, sodinimo duobių kasimą ar kirtiklių naudojimą.

Grunto aeravimas (nuotrauka iš Flickr.com)

  • Žemės tvarkymas

Verta įsidėmėti, kad būtina pasodintų medžių skaičiaus, jų vietos bei tipo kontrolė. Taip pat reikia laikytis minimalaus sodinimo atstumo nuo kanalizacijos sistemų. Prie lietaus nuvedimo ir kanalizacijos vamzdynų pasodintų medžių skaičius visuomet turėtų būti ribojamas. Patartina sodinti mažesnius medžius (su negiliai augančiomis šaknimis). Didesni medžiai turėtų augti kuo toliau nuo nuotekų sistemų. Daugiausiai keblumų sukeliantys ir sparčiausiai augantys medžiai, kurių reikėtų vengti šalia lietaus nuvedimo ir nuotekų sistemų, yra, pvz., klevas, tuopa, beržas, gluosnis, guoba, uosis ar siauralapis žilakrūmis.
Medžiai be neigiamo poveikio kanalizacijai:
Kai kurie amžinai žaliuojantys augalai, pvz., kiparisas ar vaismedžiai (vyšnios, slyvos, persikai), kelia mažesnę grėsmę kanalizacijos vamzdžiams.

Smailiadantė vyšnia gali būti sodinama šalia kanalizacijos (nuotrauka iš „Wikimedia Commons“)

  • Plastikiniai vamzdžiai – geras pasirinkimas

Šaknys nuolat ieško vandens. Jei nebus nieko daroma, jos gali visiškai nutraukti nuotekų judėjimą kanalizacijos sistemoje. Tačiau, jei lietaus nuvedimo arba nuotekų kanalas yra sandarus ir geros būklės, šaknų augimas neturėtų jo paveikti. Siekiant apsisaugoti nuo tiesioginio sąlyčio su šaknimis, galima kloti vamzdžius su specialiu apsauginiu sluoksniu arba dėti į vamzdžių tranšėjas tam skirtas plokštes ar apsauginę izoliaciją. Be to, kalbant apie šaknų augimą, svarbi yra ir medžiaga, iš kurios pagamintas vamzdis. Plastikiniai PVC-U vamzdžiai (taip pat PP ir PE vamzdžiai) yra patvarūs ir ilgaamžiai, todėl įrengdami lietaus nuvedimo ar kanalizaciją žmonės dažnai renkasi „Wavin“ vamzdžių sistemas. Jos yra lengvos, sandarios, lengvai įrengiamos ir prižiūrimos, o svarbiausia – jos neįtrūksta. Įtrūkus kanalizacijos vamzdžiui, į vidų patekusios šaknys augs toliau.

 

Nuotrauka: „Wavin PVC vamzdis“

Geriau laiku apsisaugoti nei vėliau gailėtis

Žemės naudojimas ir augalų sodinimas, jei įmanoma, turėtų vykti apgalvotai.
Kalbant apie kanalizacijos sistemą, tam tikri ženklai gali nurodyti, kad kilo problema. Užlietas rūsys, gurguliavimas tualete, reguliarus užsikimšimas – tai požymiai, kad problema gali būti susijusi su šaknimis. Jei pastebėsite tokius požymius, kreipkitės į atitinkamą tarnybą (vandens tiekėją arba savivaldybės įmonę, prižiūrinčią tinklą), kad specialistai nustatytų ir pašalintų problemą.